„Jau kelias savaites apaštalas Paulius mums padeda geriau suprasti kas yra krikščioniškoji viltis“, - sakė popiežius Pranciškus, pradėdamas bendrosios audiencijos katechezę. Šį kartą, komentuodamas trečiadienio ryto susitikimo su maldininkais pradžioje skaitytą Laiško romiečiams ištrauką, popiežius kalbėjo apie dvi krikščionių gyvenime ir tikėjime svarbias laikysenas – ištvermę ir paguodą.
„Ištvermę galime taip pat vadinti kantrybe, - sakė Pranciškus, - tai yra sugebėjimu pakelti sunkumus, likti ištikimais taip pat ir tuomet kai našta atrodo per didelė, nepakeliama, kai esme gundomi matyti tik negatyvias puses, viską mesti, visus palikti. Tuo tarpu paguoda tai malonė priimti ir liudyti gailestingą Dievo artumą kiekvienoje situacijoje, taip pat ir tuomet kai labiausiai slegia kančia ir nusivylimas“.
„Paulius mums primena, kad ištvermės ir paguodos mes galime pasisemti iš Šventojo Rašto. Iš tiesų Dievo Žodis mus kviečia žiūrėti į Jėzų, geriau jį pažinti, juo sekti ir stengtis su juo supanašėti. Dievo Žodis mums taip pat sako, kad Viešpats tikrai yra „ištvermės ir paguodos Dievas“ (Rom 15,5), kad jis visada ištikimai mus myli, kad jo meilė ištverminga, kad jis niekada nepavargsta mus mylėti. Jis mumis rūpinasi, tvarsto mūsų žaizdas su gerumu ir gailestingumu prie jų prisiliesdamas. Šioje perspektyvoje suprantame ką norėjo pasakyti Paulius (kiek anksčiau tame pačiame laiške romiečiams) rašydamas: „Mes, stiprieji, turime pakęsti silpnųjų silpnybes, ne sau pataikauti. Kiekvienas iš mūsų tesirūpina būti artimui malonus, jo labui ir pažangai“ (15,1)“.
„Žodžiai „mes, stiprieji“ galėtų kai kam skambėti pernelyg pretenzingai, - pastebėjo popiežius. Tačiau žinome, kad pagal Evangelijos logiką taip nėra, o yra kaip tik priešingai, nes mūsų stiprybės šaltinis esame ne mes patys, bet Viešpats. Kas savo gyvenime jaučia ištikimą Dievo meilę ir paguodą, tas ne tik gali, bet privalo būti artimas silpniems broliams, jiems padėti. Ir tai daryti mes privalome ne gėrėdamiesi savimi, bet paprasčiausiai suvokdami, kad esame yra „kanalas“, kuriuo perduodamos Viešpaties dovanos, kad tampame vilties „sėjėjais“. Šito Viešpats laukia iš mūsų – kad būtume stiprūs ir pajėgūs guosti kitus žmones, kad sėtume viltį. Šiandien labai reikia vilties, nors ją sėti nelengva...“
„Tokio gyvenimo stiliaus rezultatas neturi būti bendruomenė, susidedanti iš „pirmarūšių“, stipriųjų, ir „antrarūšių“ silpnųjų. Bendruomenė turi, kaip sako Paulius, „tarpusavyje būti vienos minties, Kristaus Jėzaus pavyzdžiu“ (15,5). Dievo Žodis maitina viltį, kuri tampa konkrečiu dalijimusi ir tarnavimu. Nes juk ir „stipriesiems“ anksčiau ar vėliau tenka susidurti su silpnumu; taip pat ir jiems prireikia kitų paguodos. O antra vertus taip pat ir silpnasis gali nusišypsoti kitam žmogui, gali ištiesti ranką broliui, kuriam reikia pagalbos. Tokia bendruomenė sutartinai vienu balsu šlovina Dievą (plg. 15,6). Tačiau visa tai įmanoma tik tuo atveju, kai centre yra Kristus, jo Žodis. Jis yra „Stiprusis“, jis yra mūsų stiprybė, jis mus apdovanoja ištverme, viltimi, paguoda. Jis yra „stiprusis brolis“, kuris rūpinasi kiekvienu iš mūsų. Mums visiems reikia, kad Gerasis ganytojas mums užsidėtų ant pečių, kad mus lydėtų jo švelnus ir rūpestingas žvilgsnis“.
„Brangūs bičiuliai, - sakė popiežius baigdamas katechezę, - niekada nesugebėsime pakankamai padėkoti Dievui už jo Žodžio dovaną, kurią esame gavę Šventajame Rašte. Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas yra „ištvermės ir paguodos Dievas“. Mes žinome, kad mūsų viltis remiasi ne mūsų sugebėjimas ir jėgomis, bet Dievo pagalba ir jo ištikima meile, Dievo galia ir Dievo paguoda“.
Po katechezės popiežius priminė, kad šią dieną – kovo 22-ąją – minima Pasaulinė vandens diena, kurią prieš 25 metus įsteigė Jungtinių Tautų Organizacija, ir pasveikino Popiežiškosios kultūros tarybos šia proga surengto suvažiavimo dalyvius.
Šventasis Tėvas taip pat priminė ateinantį penktadienį ir šeštadienį vyskupijose visame pasaulyje rengiamas atgailos ir susitaikinimo pamaldas „24 valandos Viešpačiui“. „Linkiu, - sakė Pranciškus, - kad šis ypatingas gavėnios kelionės momentas, švenčiamas daugelyje bažnyčių pasaulyje, padėtų žmonėms džiugiai susitikti su Gailestinguoju Tėvu, kuris visus priima ir visiems atleidžia“. (Vatikano radijas)
Nuotrauka: Popiežius Pranciškus - AFP
